NAUDINGA INFORMACIJA

 Rekomendacijos tinklų paruošimui žiemai

 Apsirūpinimas kokybišku geriamuoju vandeniu yra svarbus kiekvienam žmogui. Tvarkingai įrengtas vietinis ar centralizuotas vandentiekis iš esmės pagerina žmonių gyvenimo sąlygas, tačiau tinkamai ir laiku nesutvarkyti inžineriniai tinklai ir patalpos žiemos metu gali sukelti daugybę rūpesčių.

Dažniausiai vanduo užšąla vartotojo eksploatuojamame vamzdyne, nes vandentiekio vamzdžiai yra pakloti per mažame gylyje, taip pat vidaus vandentiekio vamzdynuose, apskaitos mazguose bei patalpose, kuriose yra neigiama aplinkos temperatūra.

Pagal LR statybos techninį reglamentą 2.07.01:2003, kuris nustato pastato ir lauko vandentiekio ir nuotekų inžinerinių tinklų esminius reikalavimus, numatyta, kad vandentiekio vamzdžiai būtų pakloti 0,5 metro giliau, negu toje vietovėje, siekia grunto įšalas. Yra vandentiekio tinklų, kurie yra pakloti mažesniame gylyje, todėl esant šaltesnei žiemai ir gilesniam įšalui, gali užšalti. Pagal reglamentą patalpų, kuriose yra vandens apskaitos mazgai, inžineriniai įrenginiai, temperatūra neturi būti žemesnė kaip +5°C.

 Ankstesnių metų patirtis rodo, kad yra vartotojų, kurie nesirūpina, kad jų nuosavybėje ar teritorijoje esantys vandentiekio tinklai, vandens apskaitos mazgai būtų prižiūrimi pagal reikalavimus, patalpos, kuriose jie randasi užsandarintos, apšiltintos ar apšildomos. Todėl primename, kad dėl vartotojo aplaidumo užšalus ar susprogus vamzdynui, sugedus uždaromajai armatūrai, šalčiui sugadinus vandens skaitiklius, remonto išlaidas turės padengti pats vartotojas.

 Kad žiemos metu būtų išvengta nepatogumų ir nuostolių, UAB “Rokiškio vandenys“ rekomenduoja:

Užsandarinti patalpų, kuriose yra vandentiekio vamzdžiai, uždaromoji armatūra ir apskaitos mazgai, duris , langus bei kitas kiaurymes, kad patalpų temperatūra nenukristų žemiau +5°C;

Papildomai termoizoliacinėmis medžiagomis apšiltinti nešildomose patalpose esančius vandentiekio įrenginius ir vamzdynus ar naudoti elektrines vamzdžių apsaugos nuo užšalimo priemones;

Apšiltinti įvadą – vamzdyno liniją, jungiančią lauko vandentiekio tinklą su pastato vandentiekio tinklu ypač vietą, kur vandentiekio įvadas yra įvedamas per pamatą;

Individualių namų savininkai, jungdamiesi prie centralizuotų vandentiekio ir nuotekų tinklų , turėtų atkreipti dėmesį į statybos techninio reglamento keliamus reikalavimus dėl vandentiekio tinklų gylio. Jei tinklai pakloti nepakankamame gylyje, perkloti didesniame gylyje;

Esant labai žemai lauko temperatūrai, jei nesate garantuoti , kad vandentiekio vamzdynas yra apsaugotas nuo užšalimo, leisti vandeniui iš čiaupo tekėti, bent silpna srove;

Užšalus vandentiekio įrenginiams atšildymui naudoti karštą vandenį ar elektrinius šildytuvus, nenaudoti atviros ugnies;

Tikimės kad, vartotojai atkreips dėmesį į rekomendacijas ir tinkamai paruoš savo inžinerinius tinklus šaltam metų periodui.

Dėl vandens drumstumo padidėjimo

 Įvykus avarijai vandentiekio tinkle, drumstumas tiekiamajame vandenyje padidėja dėl geležies kiekio padidėjimo.
Geležis yra gamtinės kilmės cheminis elementas. Jo koncentracija iš gręžinių išgaunamame vandenyje vidutiniškai 2 mg/l (2000 µg/l).

Toks kiekis geležies nekelia grėsmės vartotojų sveikatai, bet blogina vandens priimtinumą vartotojui dėl spalvos ir skonio savybių bei komplikuoto buitinės technikos ir santechnikos įrenginių eksploatavimo. Kad pagerinti geriamojo vandens savybes, požeminis vanduo ruošiamas vandens gerinimo įrenginiuose.

Juose tirpiesiems dvivalentės geležies junginiams sąveikaujant su oro deguonimi, gaminasi mažai tirpus rusvos spalvos trivalentės geležies hidroksidas (dribsniai). Trivalentė geležis pašalinama filtruojant vandenį per smėlio filtrus. Valytame vandenyje bendrosios geležies koncentracija neviršija 0,2 mg/l (200 µg/l) (pagal higienos normą HN 24:2017).

Likutinis geležies kiekis, tiekiamajame geriamajame vandenyje, vandentiekio tinkluose, toliau reaguoja su oro deguonimi ir virsdamas dribsniais kaupiasi vamzdynuose. Įvykus vandentiekio avarijai, kai vandentiekio tinkle pasikeičia vandens tekėjimo kryptis ar vandens tekėjimo greitis bei vyksta slėgio svyravimai, vamzdynuose susikaupę trivalentės geležies hidroksidai susimaišo su tiekiamu vandeniu bei patenka pas vartotojus.

Likvidavus avarijos padarinius, vandentiekio tinkle stabilizuojasi slėgis, tekėjimo greitis bei kryptis ir tuo pačiu pradeda mažėti drumstumas. Kadangi drumstumo sumažėjimo procesas vyksta lėtai, tai gali tęstis iki kelių parų.
Dėl vandens drumstumo padidėjęs geležies kiekis vandenyje nekelia grėsmės vartotojų sveikatai, todėl  tiekiamas vanduo yra saugus vartoti.