Dėl paviršinių nuotekų patekimo į buitinių nuotekų sistemą

Pastaruoju metu, vykstant pavasario polaidžiui, iškilo problemų dėl gyvenamųjų namų rūsių, teritorijų užtvindimo Kavoliškio gyvenvietės privačių namų kvartele, kur buvo naujai pastatyti nuotekų šalinimo tinklai.

 Pagal Lietuvoje galiojančius įstatymus ir teisės aktus miestų teritorijose turi būti naudojama atskirtoji paviršinių (lietaus) nuotekų šalinimo sistema, t.y. paviršinės (lietaus) ir buitinės nuotekos turi būti surenkamos, transportuojamos ir tvarkomos atskirai.

 UAB „Rokiškio vandenys" surenka ir tvarko TIK BUITINES NUOTEKAS. Todėl projektuojant nuotakyną, maksimalus  nuotekų vamzdynų pralaidumas, nuotekų perpumpavimo siurblinių pajėgumas apskaičiuojamas, atsižvelgiant į galimą maksimalų geriamojo vandens suvartojimą ir didžiausią nuotekų kiekio susidarymą.  Jei į nuotakyną patenka lietaus ar tirpstančio sniego vanduo, staigaus atlydžio ar liūčių metu ženkliai pagausėjantis vanduo nebegali per trumpą laiką pratekėti per riboto skersmens vamzdžius, pasitvenkia nuotekų perpumpavimo siurblinės, ir natūralu, kad nuotekos ne tik nebeišteka iš gyventojų namų, bet pradeda kauptis ir tvindyti gyventojų patalpas ar žemiau esančias teritorijas.

 Iki 2013-04-15 Kavoliškio privačių gyvenamųjų namų kvartale nuotekų šalinimui buvo sudarytos sutartys tik su 8 vartotojais. Šie vartotojai pagal sunaudojamą šaltą vandenį galėjo išleisti apie 4 m³ per parą buitinių nuotekų, tačiau per polaidį jų buvo leidžiama daugiau negu 60 m³ per valandą. Tai 360 kartų viršija kiekį, kurį galėjo išleisti esami vartotojai, todėl buvo padaryta prielaida, kad į nuotekų tinklus išleidžiamas paviršinis vanduo. Patikrinus faktai pasitvirtino. Gyventojų teritorijose rasta atidaryti nuotekų apžiūros šulinėliai bei pragręžti nuotekų šuliniai, į kuriuos bėgo paviršinis polaidžio vanduo.

 Primename, kad paviršinės nuotekos turi būti tvarkomos pagal Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamentą (patvirtintas 2007 m. balandžio 2 d. Aplinkos ministro įsakymu Nr. D1 - 193), kurio esminis momentas - lietaus vanduo neturi patekti į buitinį nuotakyną, o turi būti surenkamas ir tvarkomas atskirai. Todėl jei ateityje bus nustatytas savavališkas paviršinių nuotekų pajungimas prie buitinių nuotekų šalinimo tinklų, bus surašomas aktas. Savininkui, nuo savavališko prisijungimo iki akto surašymo datos, pagal atitinkamą formulę paskaičiuojamas paviršinių nuotekų kiekis, kuris pateko į buitinių nuotekų tinklą. Mokestis bus nustatomas atsižvelgiant į baseino plotą, nuo kurio surenkamos paviršinės nuotekos ir savavališko prijungimo datą.

 Siekiant išvengti baudų už savavališką paslaugų naudojimąsi, visus savavališkai prijungusius  paviršinių (lietaus) nuotekų tinklus prie buitinių nuotekų tinklų įspėjame apie vykstančius patikrinimus bei jų  pasekmes ir siūlome atjungti nuo buitinių nuotekų tinklo.

 Kita patalpų užtvindimo priežastis - automatiškai užsidarančių sklendžių (atbulinių vožtuvų) neįsirengimas namų rūsiuose. Pagal Statybos techninį reglamentą 2.07.01:2003,  „rūsiuose ir pusrūsiuose sanitariniai prietaisai turi būti sumontuoti tik už automatiškai užsidarančios sklendės", namų savininkai, dažniausiai nepaiso  šių norminių aktų reikalavimų ir neįsirengia automatiškai užsidarančių sklendžių. Todėl, kai dėl polaidžio ar gausaus lietaus perteklinis  vanduo pateka į bendrovės eksploatuojamą nuotakyną, rūsys gali būti užtvindytas.

 Todėl siūlome rūsiuose ir pusrūsiuose įsirengti:

• automatinius atbulinius vožtuvus su siurbliu fekaliniams vandenims. Tokiu atveju namuose esančia santechnine įranga (kriauklėmis, tualetais, dušais, etc.) galima naudotis įprastu režimu.

• tik automatinį atbulinį vožtuvą (tai yra be siurblio fekaliniams vandenims). Tokiu atveju būsto santechnine įranga būtų galima naudotis tik tada, kuomet pradėtų normaliu režimu veikti nuotekų tinklai, tai yra nebebūtų nuotekų tinklų ir nuotekų perpumpavimo siurblinių pasitvenkimo.

Tikimės, kad pateikta informacija padės išvengti problemų, kurias sukelia tirpstantis polaidžio vanduo, bei netinkamai tvarkomos paviršinės nuotekos.